- zalbuta
- 1 ×zalbutà sf. (2) 1. plepėjimas, tuščia kalba: Paleidžia liežuvį ant pliauškimų, zalbutų Tat. 2. scom. Žvr plepys, niektauza: Atejo tas zalbutà, tai niekap negali išsibodėt Rdm. Ir iš mūsų išsiranda tokių bliuvų, suopų bloznų, zalbutų, kvailių, kurie išzaunija Tat.
Dictionary of the Lithuanian Language.